Iš pirmų lūpų: burnos higienistės patarimai, kaip išsirinkti tinkamus produktus

Odontologe Egle Barniskyte

Šiuo metu yra didžiulė įvairių prekių ir produktų pasiūla. Ne išimtis ir burnos priežiūros priemonės. Nėra taip paprasta išsirinkti ne tik dėl gausos, bet ir dėl informacijos pertekliaus ar sklandančių mokslu nepagrįstų mitų. Tiesa, dažnai rinkdamiesi pasikliauname draugų rekomendacijomis, tačiau visuomet geriausia klausti specialistų. Tad kalbiname burnos higienistę Eglę Barniškytę.

Vis dėlto į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis burnos priežiūros priemones?

Burnos priežiūros priemones pacientams rekomenduoju rinkis pagal jų individualią situaciją. Bet žvelgiant bendrai reikėtų atkreipti dėmesį į fluoridus  (yra ar ne sudėtyje), taip pat svarbus dantų pastos abrazyvumas, t. y. RDA (angl. radioactive dentin abrasion arbarelative dentin abrasivity) indeksas ir ingredientai, kurie nesausintų ar nedirgintų gleivinės.

Tarkim, dantų pastos „Atemfrisch“ sudėtis man patinka. Joje yra glicerino, kuris drėkina gleivinę. Ksilitolis ir fluoridai saugo nuo ėduonies. Be to, šiuose burnos priežiūros produktuose esantis deguonis padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Labai svarbu, kad „Atemfrisch“ nėra dažnai pastų sudėtyje pasitaikančio SLS (Sodium Lauryl Sulfate), dėl kurio putoja pasta bei sausinama, dirginama gleivinė.

Minėjote, jog renkantis dantų pastą reikėtų atsižvelgti, ar sudėtyje yra fluoridų. Pastaruoju metu daug kalbama, jog burnos priežiūros produktuose jų neturėtų būti. Ką patartumėte?

Rekomenduoju tik su fluoridais. Vėl gi reikia atsižvelgti į paciento amžių ir dantų būklę. Vaikams rekomenduojamos mažesnės fluoridų koncentracijos, suaugusiems – didesnės. Pastą be fluoridų turėtų naudoti tik tie, kurių dantų emalis nuo vaikystės yra pažeistas dantų fluorozės ar neleidžia kita klinikinė situacija.

Grįžkime prie dantų priežiūros priemonių su deguonimi. Kaip jis padeda kovoti su bakterijomis?

Pacientams, kuriuos kankina blogas burnos kvapas, priemonės su deguonimi, pavyzdžiui, „Atemfrisch“, gali tapti labai lengvu išsigelbėjimu. Deguonis oksiduoja bakterijų išskiriamus sieros junginius, taip neutralizuodamas blogą kvapą. Be to, burnos ertmėje naikinamas ir anaerobinių bakterijų skaičius, nes jos gyvena ir dauginasi bedeguonėje aplinkoje.

Ar gali burnos priežiūros priemonės mažinti dantų akmenų formavimąsi?

Taip, gali. Burnos priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra pirofosfatų. Jie suriša kalcio ir magnio jonus seilėse, taip nesiformuoja netirpios nuosėdos ant dantų bei išvengiama apnašų.

Reikėtų nepamiršti ir taisyklingo dantų valymo, nes vienos pačios burnos priežiūros priemonės to nepadarys. Svarbu dantis valyti du kartus per dieną su minkštu šepetėliu. Tarpdančius valyti siūlu ir tarpdančių šepetėliu, o liežuvį – specialiu valikliu (gramduku).

Vis dažniau pacientai susiduria ne tik su dantų, bet ir tonzilių akmenimis, vadinamaisiais tonzilolitais. Kaip jie susiformuoja ir kaip jų išvengti?

Tonzilių akmenys (tonzilolitai) susidaro dėl sieros junginius gaminančių bakterijų ir nešvarumų (maisto dalelių, varvančios nosies sekreto) sankaupų tonzilėse. Jie yra nematomi plika akimi, nes juos puikiai paslepia tonzilių įlinkiai ir raukšlės. Pažeista vieta traukia dar daugiau nešvarumų ir kai tik jų susikaupia pakankamai, jos pradeda kalcifikuotis į baltus ar gelsvus darinius.

Kai tonzilių akmenys susijungia su sieros junginiais, kuriuos išskiria anaerobinės bakterijos, atsiranda blogas burnos kvapas, gali kilti gerklės ar pasikartojantis ausų skausmas,  vadinamasis metalo skonis burnoje ir pan. Taigi jei naudojant įprastas burnos priežiūros priemones blogas kvapas nedingsta, gali būti, jog yra tonzilių akmenų.

O kad jie nesusidarytų, patartina du kartus per dieną valytis dantis ir liežuvį, skalauti burną deguonies prisotintu skalavimo skysčiu, pavyzdžiui, jau minėtu „Atemfrisch“, vengti pieno produktų, kurių baltymus tiesiog dievina anaerobinės bakterijos, valyti varvančios nosies ertmę ir pan.

Daugeliui patinka putojanti dantų pasta. Be to, dažnai manoma, kad neputojančios priemonės yra neveiksmingos. Tiesa?

Pastos putojimas dantų valymui įtakos neturi. Dažnai, kad ji putotų, naudojamas natrio laurilsulfatas, sutrumpintai SLS (Sodium Lauryl Sulfate). Tad šiuo atveju būtų net blogiau naudoti tokią priemonę. Kaip minėjau, priemonių su SLS reikėtų vengti, nes jis sausina gleivinę, yra vidutinio saugumo ingredientas. O išsausėjusi gleivinė yra lengviau pažeidžiama, dirgli, o išsausėjusi burnos ertmė tampa palankia terpe patogeninėms bakterijoms daugintis, greičiau kaupiasi apnašos. Burnos sausumas yra viena iš pagrindinių blogo burnos kvapo atsiradimo priežasčių.

Daugelis turbūt žino, kad reikia vengti ir kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra SLS. Pavyzdžiui, šampūnų, nes sausėja oda ir plaukai, erzinamos akys.

Ar būtina, be dantų pastos, naudoti ir burnos skalavimo skystį? Kodėl?

Būtina, jei taip patarė burnos priežiūros specialistas gydymo tikslais, pvz., esant dantenų uždegimui, gingivitui,arba po burnos higienos procedūros gydytojas paskyrė gydomąjį burnos skalavimo skystį su chlorheksidinu.

Labai svarbi skalavimo skysčio sudėtis. Dažnai pacientai naudoja turinčioalkoholio. O jis išsausina gleivinę ir sukelia bakterijų disbalansą burnoje, kitaip sakant, naikina tiek gerąsias, tiek blogąsias burnos bakterijas. Naudojant tokį skystį pridaroma daugiau žalos nei naudos.

Kasdieniam naudojimui labiau rekomenduočiau rinktis burnos skalavimo skystį su deguonimi „Atemfrisch“ bei gerąsias burnos bakterijas. „Atemfrisch“ skalavimo skystis yra neutralaus skonio su vos juntama mėtos nata, todėl jis patiks tiems, kurie mėgsta natūralius produktus. Skalavimo skystyje esantis deguonis oksiduoja anaerobines bakterijas bei neutralizuoja nemalonų burnos kvapą.

Dažnai manoma, kad dantų pastą reikėtų rinktis pagal juostelės spalvą, esančią ant tūbelės. Neva žalia rodo, kad tai – produktas iš natūralių ingredientų, mėlyna atskleidžia pusiau cheminę sudėtį; raudona įspėja, jog produkte nėra natūralių ingredientų, o juoda yra nuodinga. Ar teisinga tokia klasifikacija?

Tokia klasifikacija neteisinga. Šį mitą pirmą kartą išgirdau gal prieš 15 metų, stebiuosi, kad jis vis dar egzistuoja. Juostelės spalva yra atžyma fotorobotui, kur nukirpti ir užklijuoti pastos tūbelę. Taigi juostelės spalva ir sudėtis neturi nieko bendra. Juk ir ant kremų tūbelių yra tokios pat atžymos, bet apie kremus tokie mitai nesklando.

Visa sudėtis be jokių paslapčių būna surašyta ant pačios tūbelės ar pakuotės. Tik ingredientų sąrašas atskleis, kokia produkto sudėtis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.