Dantenų ligos: kodėl svarbu kasdien rūpintis ir dantenomis?

Dantenų sveikata – vienas pagrindinių burnos higienos ir bendros burnos sveikatos rodiklių. Paprastai, kai kalbame apie burnos higieną, daugiausiai dėmesio yra skiriama dantims ir jų priežiūrai, tačiau būtent dantenos išlaiko dantis, apsaugo juos nuo bakterijų ir uždegimų. Sveikos dantenos – tiesus kelias ne tik į gražios šypsenos užtikrinimą, bet ir gerą bendrą burnos būklę. Ir būtent dantenų būklė dažniausiai parodo pirmuosius ženklus apie prastą burnos higieną ir burnos, o kartais – net ir bendras organizmo ligas.

 

Kodėl dantenų sveikata yra svarbi?

Sveikos dantenos stabiliai išlaiko dantis vietoje, apsaugo juos nuo bakterijų ir jų daromo neigiamo poveikio. Dantenų pažeidimai vystosi pagrinde dėl nepakankamos burnos higienos ir gyvenimo būdo įpročių, retesniais atvejais dantenų ligos atsiranda dėl vartojamų vaistų sukeliamų šalutinių poveikių ar genetinių veiksnių. Dantenų pažeidimai ir ligos skatina bakterijų ir apnašų kaupimąsi. Apnašos – tai bespalvis, lipnus bakterijų sluoksnis, kuris kaupiasi ant dantų paviršiaus, ir, jei laiku nepašalinamas, ilgainiui sukietėja ir virsta dantų akmenimis, pažeidžiančiais dantis bei sukeliančiais infekcijas. Daugiau apie dantų apnašas skaitykite čia.

Dantų apnašų ir akmenų ignoruoti – nevalia. Jos gali lemti dantenų ar periodonto ligas. Gingivitas – tai lengva dantenų uždegimo forma, sukelianti dantenų patinimą ir kraujavimą. Negydomas gingivitas gali sukelti periodontitą – sunkesnę dantenų uždegimo formą, kuri kelia ne tik didelį diskomfortą (pavyzdžiui, tampa skausminga kramtyti), bet ir dantys gali tapti paslankūs, pradėti judėti ir ilgainiui – iškristi.

 

Vizualiniai skirtumai tarp sveikų ir nesveikų dantenų

Sveikos dantenos paprastai būna švelniai rausvos. Sveikų dantenų paviršius yra lygus, glotnus, jos tvirtai priglunda prie dantų, nėra jokių matomų tarpų ar griovelių. Sveikoms dantenoms būdingas smulkus duobėtumas, primenantis apelsino žievelę. Sveikos dantenos yra nejautrios, neskausmingos, nepatinusios.

Pažeistos dantenos būna tamsesnės ir laisvesnės. Ankstyvoje ligos stadijoje jos parausta, patinsta, neretai pradeda kraujuoti. Ligai progresuojant gali atsirasti žaizdelių. Esant periodontitui, dantenos atsitraukia, dantys atrodo ilgesni, matosi susiformavusios „kišenės“. Esant sunkiai periodontito formai, dantenos nusileidžia žemiau dantenų linijos ir atidengia dantų šaknis.

 

Dantenų ligų stadijos

Dantenų ligos yra lėtinės būklės, kurios laikui bėgant progresuoja. Negydomos dantenų ligos sunkėja – prasidėjusios lengvu dantenų uždegimu gingivitu su laiku progresuoja į periodontitą.

Gingivitas yra ankstyvoji dantenų ligos stadija. Kai ant dantų ir ties dantenų linija kaupiasi apnašos ir bakterijos, dantenos “užsidega”. Šiame etape dantenos jau infekuotos, bet, kol forma yra lengva, dantų stabilumas yra nepažeistas. Laiku pastebėjus problemą, kruopščiai atliekant kasdieninę burnos higieną ir taikant reikalingą, odontologo paskirtą gydymą, gingivitas dažniausiai yra visiškai išgydomas. Švelnias burnos priežiūros priemones, tinkančias gingivito gydymui ir profilaktikai galite rasti čia.

Periodontitas yra jau stipriai pažengusi dantenų liga – infekcija yra įsiskverbusi giliau ir išplitusi daugiau. Periodontitas daro negrįžtamą žalą dantenoms ir danties kaului, todėl dantys tampa paslankūs. Ir nors visiškai sustabdyti ir išgydyti šios ligos neįmanoma, bet galima sulėtinti jos progresavimą tinkama priežiūra ir reguliariu profesionaliu gydymu.

 

Dantenų ligų požymiai

Dantenų uždegimas gingivitas ankstyvoje stadijoje gali nesukelti jokių juntamų pojūčių. Pirmasis indikatorius dažnai būna dantenų išvaizdos arba spalvos pokyčiai, o vėliau neretai seka šie simptomai:

Kraujuojančios dantenos. Kone pirmasis ir akivaizdžiausias gingivito požymis – dantenų kraujavimas valant dantis šepetėliu ar naudojant tarpdančių siūlą. Taip pat dažnai pacientai mini ir metalo skonį burnoje.

Jautrumas ir skausmas. Jautrumas temperatūriniams pokyčiams, prisilietimui bei skausmas kramtant ar kandant gali indikuoti, kad dantenos atsitraukia nuo dantų.

Skausmingos ir paslankios dantenos bei dantys. Vystantis periodontitui dantenos tampa jautrios, dantys gali nuo dantenų atsitraukti ar pradėti klibėti.

Sąkandžio pokyčiai. Irstant dantenoms ir danties kaului, dantys gali pasidaryti paslankūs ir pakeisti savo padėtį. Tai gali pakeisti sąkandį, o asmenims, nešiojantiems protezus – jų prigludimą.

Lėtinis blogas burnos kvapas. Ilgalaikis nemalonus burnos kvapas (halitozė), dažnai lydymas nemalonaus poskonio burnoje, taip pat neretai indikuoja dantenų ligas.

 

Dantenų ligų priežastys

Dantenų sveikatai neigiamą įtaką gali daryti daugybė veiksnių: pradedant apnašų kaupimųsi ir gyvenimo būdo įpročiais, ir baigiant genetiniu polinkiu bei sergamomis ligomis.

Pagrindinė dantenų ligų priežastis – sukietėjusios apnašos (dantų akmenys) ant dantų paviršiaus. Apnašos yra natūraliai ant ir tarp dantų susidarantis lipnus bakterijų ir maisto likučių sluoksnis, kuris sėkmingai pašalinamas reguliariai atliekant kruopščią burnos higieną ir periodiškai – profesionalią burnos higieną specialisto kabinete. Jei dantų apnašos nepašalinamos, jos sukietėja ir virsta akmenimis – kietu, gelsvu ar rusvu sluoksniu, dažniausiai lokalizuotu ties dantenų linija. Dantų akmenų namų sąlygomis pašalinti neįmanoma – tai gali tik profesionali burnos higienos procedūra.

 

Dantenų ligų rizikos veiksniai

Prasta burnos higiena – pagrindinis dantenų ligų rizikos veiksnys. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių burnos higiena yra prasta ir/ar nereguliari, net 2 – 5 kartus dažniau serga periodontitu

Tam tikri gyvenimo būdo įpročiai taip pat gali ženkliai padidinti dantenų ligų riziką. Pavyzdžiui, rūkymas mažina seilių gamybą, todėl burnoje greičiau kaupiasi apnašos ir akmenys. Taip pat mityba – dantenų sveikatai kenkia mityba, kurioje gausu cukraus ir sočiųjų riebalų, bet trūksta skaidulų bei nesočiųjų riebalų. Tyrimai rodo, kad vitaminų A, B, C, kalcio ar cinko trūkumas taip pat gali būti dantenų silpnėjimo priežastis

Kai kurios ligos ir sveikatos būklės didina riziką susirgti dantenų ligomis. Pavyzdžiui, diabetas – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje skatina bakterijų dauginimąsi burnoje, todėl greičiau vystosi apnašos, akmenys ir dantenų ligos. Hormonų pokyčiai – estrogeno ir progesterono svyravimai daro dantenas jautresnes bakterijoms. Uždegimą gali paskatinti brendimas, menstruacijos, nėštumas, o menopauzės metu dėl sumažėjusio hormonų lygio dažnai sausėja burna. Stresas taip pat: jis silpnina imuninę sistemą, mažina seilių gamybą, trikdo kraujotaką dantenose, todėl didina infekcijų riziką. Taip pat verta paminėti ir genetiką. Jei šeimoje yra buvę dantenų ligų atvejų, rizika jas paveldėti padidėja net 30 – 50 %

Taip pat svarbu žinoti, kad sausa burna (kserostomija) yra daugelio vaistų šalutinis poveikis, kuris gali padidinti dantų akmenų susidarymo ir dantenų ligų riziką. Jei vaistų keisti galimybės nėra, tuomet labai svarbu užtikrinti pakankamą seilių gamybą geriant pakankamai vandens kasdien. Rekomenduojame išbandyti ir pagalbines priemones, skatinančias seilių išsiskyrimą, tam puikus pasirinkimas yra ksilitolis – natūralus saldiklis, draugiškas dantims ir visai burnos ertmei. Priemones su ksilitoliu galite rasti ir įsigyti čia.

 

Prevencija dantų ir dantenų ligoms

Dantenų ligų prevencija – tai veiksmai, padedantys sumažinti apnašų kaupimąsi ir dantų akmenų susidarymą. Tam įgyvendinti svarbiausia nuosekli burnos priežiūros rutina ir žalingų įpročių atsisakymas.

Kruopšti kasdieninė dantų ir dantenų priežiūra namuose kartu su reguliariais vizitais pas odontologą padeda palaikyti sveikus dantis ir dantenas. Taigi:

• Valykite dantis reguliariai. Bent 2 minutes, du kartus per dieną, su fluoro ar alternatyvių ingredientų sudėtyje turinčia dantų pasta. Pasirinkite sau tinkamiausią dantų šepetėlį – dalis mūsų klientų teigia, kad elektriniai šepetėliai efektyviau pašalina apnašas. Elektrinius šepetėlius galite rasti čia.
• Naudokite dantų siūlą. Tarpdančius kruopščiai valykite kasdien – taip pašalinsite maisto likučius, užsilikusius tarpdančiuose. Jei nepatinka siūlas, galima naudoti tarpdančių šepetėlius ar irigatorių.
• Išgerkite pakankamai vandens. Kserostomija (sausa burna) padidina dantenų ligų riziką, todėl svarbu nuolat gerti vandenį, o ypač tai svarbu, jei vartojami burną sausinantį poveikį turintys vaistai.
• Periodiškai atlikite profesionalią burnos higieną. Profesionalus dantų apnašų ir akmenų pašalinimas bei patikra padeda užtikrinti dantenų sveikatą ir laiku pastebėti problemas.

 

Sveikos dantenos – sveikos šypsenos pagrindas. Sveikos dantenos yra tvirtos, rausvos ir puikiai prigludusios prie dantų. Jei pastebite patinimą, kraujavimą ar blogą burnos kvapą – tai gali būti pirmieji dantenų ligų požymiai. Negydomos dantenų ligos gali sukelti dantų netekimą, todėl nepamirškite – kasdien pasirūpinti svarbu ne tik dantimis, bet ir dantenomis.

 

1. Lertpimonchai A, Rattanasiri S, Arj-Ong Vallibhakara S, Attia J, Thakkinstian A. The association between oral hygiene and periodontitis: a systematic review and meta-analysis. Int Dent J. 2017;67(6):332-343. doi:10.1111/idj.12317
2. Martinon P, Fraticelli L, Giboreau A, Dussart C, Bourgeois D, Carrouel F. Nutrition as a key modifiable factor for periodontitis and main chronic diseases. J Clin Med. 2021;10(2):197. doi:10.3390/jcm10020197
3. Nibali L, Bayliss-Chapman J, Almofareh SA, Zhou Y, Divaris K, Vieira AR. What is the heritability of periodontitis? A systematic review. J Dent Res. 2019;98(6):632-641. doi:10.1177/0022034519842510