Kas sukelia stomatitą | Stomatitas

Kas sukelia stomatitą?

Jei turėjote žaizdelių vidinėje skruostų pusėje, ant lūpų, dantenų ar po liežuviu, gali būti, kad susidūrėte su aftiniu stomatitu, dar žinomu, kaip burnos opos. Jos gali sukelti blogą burnos kvapą, o nuo stomatito kenčiančių žmonių nelaimei, mėginimas išgydyti halitozę gali ją tik apsunkinti. Ir visgi, kas sukelia stomatitą ir kaip nuo jo apsisaugoti?

Smulkios burnos opos arba aftinis stomatitas dažniausiai atsiranda sudirginus burnos gleivinę, dėl nedidelių žaizdelių burnoje, vitaminų trūkumo ar susilpnėjusios imuninės sistemos. Dažnas stomatitą galintis sukelti dirgiklis yra natrio laurilsulfatas (SLS), dedamas į kai kurias populiariąsias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius. Tai yra paviršinio aktyvumo medžiaga, sukelianti putojimą valantis dantis arba skalaujant gerklę. Tačiau, ji taip pat gali sudirginti jautrius burnos audinius, galimai uždeganti žalią šviesą burnos bakterijų dauginimuisi ir infekcijai. Laimei, nuo burnos opų kenčiantys žmonės gali naudotis gaivinančiais burnos skalavimo skysčiais be alkoholio ir SLS. Šie gaminiai sukurti skalauti burnos ertmę ir sumažinti blogą burnos kvapą kaip galima mažiau dirginant burną.

Medicininėje literatūroje aftinis stomatitas minimas jau ištisus amžius, o burnos higienos ekspertai retai gali apie jį pasakyti ką nors gero. Atsiverskime 1886 m. leidimo šveicarų gydytojo Hermanno Eichhorsto išleistą „Praktinės medicinos vadovą“. Jame teigiama, kad burnos opas sukeliantis stomatitas dažniausiai pasireiškia skauduliais ir nemaloniu burnos kvapu. „Pastebimas pykinimą keliantis burnos dvokas. Pacientai labai dažnai vos per kelias minutes juo prikvėpuoja visą kambarį.“ – neentuziastingai rašo apie ligą H. Eichhorstas. Jis taip pat paminėjo prancūzų karo gydytojų aprašytą visą eilinius kamavusią burnos opų epidemiją, nors aukštesniems pareigūnams pavyko jos išvengti. Gydytojas tai susiejo su pastarųjų galimybėmis pilnavertiškiau maitintis ir galimybe geriau pasirūpinti burnos higiena.

Dėl šio teiginio su juo sutiktų dauguma šiandien dirbančių dantų gydytojų. Norint išvengti stomatito ir jo sukeliamo ypatingai nemalonaus burnos kvapo reikia teisingai maitintis ir reguliariai skalauti burną su specialiu burnos skalavimo skysčiu.

Dauguma atvejų stomatitas ilgainiui savaime išgyja. Tačiau, pasak neseniai „Oral Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology and Endodontology“ žurnale pasirodžiusio tyrimo, buvo užfiksuota ir keletas lėtinio stomatito atvejų. Lėtinis stomatitas yra reta liga. Nuo pat jos oficialaus įregistravimo 1989 m., medicininėje literatūroje pasitaikė vos 39 atvejai. Tyrimo autoriai galiausiai nusprendė, kad lėtinis stomatitas yra autoimuninė liga.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *