Kaip pašalinti dantų apnašas ir ką būtina apie jas žinoti?

Dantų apnašos – tai bespalvis, lipnus bakterijų sluoksnis, besikaupiantis ant dantų paviršiaus. Laiku ir tinkamai nepašalinamos apnašos gali padaryti didelę žalą burnos ir dantų sveikatai – pradedant nemaloniu kvapu ir baigiant karieso atsiradimu ar net dantenų ligomis. “Kaip pašalinti dantų apnašas greitai ir efektyviai”, “kokias priemones naudoti” – kone kasdien sulaukiame tokių klausimų, todėl akivaizdu, kad ši problema kamuoja dažną iš mūsų. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie dantų apnašas.

 

Kas sukelia dantų apnašas?

Kiekvieno žmogaus burnoje yra bakterijų. Dalis jų yra naudingos, bet kitos – kenksmingos. Šios bakterijos yra anaerobinės, joms nereikia deguonies ir jos minta angliavandeniais, kurių šalutinis produktas – rūgštys ir sieros junginiai. Sieros junginiai sukelia nemalonų kvapą, kartais ir keistą skonį burnoje, o minėtos rūgštys, susimaišiusios su maisto likučiais, bakterijomis ir seilėmis, sudaro apnašų sluoksnį. Šis procesas prasideda praėjus vos 20 minučių po valgio.

 

Kokie yra dantų apnašų simptomai?

Apnašos yra bespalvės, todėl pamatyti jas ganėtinai sudėtinga. Tačiau pakankamai paprasta pajusti perbraukus per dantis liežuviu – esant apnašoms, dažnai jaučiamas lipnus, šiurkštus dantų paviršius. Kadangi plika akimi pamatyti apnašas sudėtinga, galima naudoti specialų apnašas nudažantį burnos skalavimo skystį Plaque agent. Šis burnos skalavimo skystis itin mėgstamas tėvų, turinčių mažamečių vaikų – tai ne tik puiki priemonė patikrinti, ar vaikų dantukai išvalyti pakankamai, bet tuo pačiu tai yra itin smagi edukacija ir tinkamos burnos higienos įpročio diegimas mažiesiems.

Apnašų kaupimasis, net ir trumpalaikis, nėra sveikas dantims – jis gali sukelti burnos problemas. Pagrindiniai ženklai, kad metas susirūpinti ir kuo skubiau pašalinti dantų apnašas, yra:

• nuolatinis blogas burnos kvapas arba prastas skonis burnoje;
• kraujuojančios dantenos;
• patinusios, paraudusios ar jautrios dantenos.

 

Ar dantų apnašos ir dantų akmenys yra tas pats?

Ne, tai yra ne tas pats. Nors dantų apnašos gali dirginti dantenas ir sukelti ankstyvąsias dantenų ligos stadijas, jas dažnai galima pašalinti namuose pakankamai paprastai – tam užtenka kruopščios kasdieninės burnos higienos (itin svarbu nepamiršti tarpdančių!) Bet jei apnašos yra nepašalinamos, per laiką jos sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys yra sunkesnė būklė, kelianti daugiau rizikų ir galinti prisidėti prie sunkesnių dantenų ligų formų, kurios ilgainiui gali lemti net ir dantų netekimą. Dantų akmenys namų sąlygomis nešalinami – tik profesionalios burnos higienos procedūros metu.

 

Kas nutiks, jei nepašalinsiu dantų apnašų?

Dantų apnašas šalinti būtina – kitu atveju jos gali sukelti rimtesnes dantų problemas, tokias kaip dantenų ligas ar ėduonį.

Dantenų ligos. Laiku nepašalinamos apnašos gali sukietėti – ypač dažnai tokios sukietėjusios apnašos, vadinamos dantų akmenimis, slepiasi po dantenomis, iš kur jas sunkiau pašalinti. Tai sudirgina dantenas, sukelia paraudimą ir patinimą. Dantenos gali pradėti kraujuoti valant dantis šepetėliu ar tarpdančius siūlu. Visi šie požymiai dažniausiai indikuoja gingivitą – lengvą dantenų uždegimo formą. Negydomas gingivitas gali progresuoti į sunkesnes dantenų ligas. Vėlyvosiose stadijose dantenų ligos gali sukelti skausmą, jautrumą kramtant, dantų paslankumą ar net jų netekimą.

Dantų kariesas. Apnašų sluoksnyje patogiai įsitaisiusios bakterijos sėkmingai gamina rūgštis, kurios gali pažeisti danties emalį. Negydomas kariesas ilgainiui gali visiškai pažeisti danties audinius. Tokiu atveju gali prireikti sudėtingo gydymo, o kartais nutinka ir taip, kad dantį tenka pašalinti. Ankstyvieji karieso požymiai paprastai būna baltos, rudos ar juodos dėmelės ant danties paviršiaus. Dantų jautrumas ar skausmas irgi gali reikšti beprasidedantį kariesą.

Blogas burnos kvapas. Jau minėtos anaerobinės bakterijos ne tik gamina rūgštis, ardančias emalį, bet taip pat išskiria ir sieros junginius, kurie sukelia tą nemalonų burnos kvapą. Šios bakterijos gyvena pagrinde apnašų sluoksnyje ir ant liežuvio, todėl net ir kruopščiai prižiūrint dantis bei tarpdančius jų išvešėjimo galima neišvengti, jei nebus reguliariai valomas ir liežuvis. Efektyviam liežuvio valymui rekomenduojama naudoti liežuvio gelį ir liežuvio valiklį – visas liežuvio priežiūros priemones galite įsigyti čia. O anaerobinių bakterijų sukeliamo nemalonaus burnos kvapo neutrazavimui (ne maskavimui!) rekomenduojame išbandyti Atemfrisch linijos burnos priežiūros priemones su aktyviojo deguonies junginiais.

 

Kaip pašalinti apnašas nuo dantų?

Dantų apnašos šalinamos mechaniniu būdu – reguliariai kasdien valant dantis šepetėliu su dantų pasta, tarpdančius siūlu, tarpdančių šepetėliu ar irigatoriumi. Rekomenduojama periodiškai atlikti ir profesionalią burnos higieną – jos metu maksimaliai išvalomos visos sunkiai prieinamos vietos (tarpdančiai, dantenų linija ir kitos).

 

Kaip išvengti dantų apnašų susidarymo?

Apnašos susidaro visiems, todėl labai svarbu suprasti, kad geriausia prevencija yra kruopšti ir reguliari kasdienienė burnos higiena bei reguliariai atliekama profesionali burnos higiena specialisto kabinete. Tačiau yra būdų, kaip galima bent pabandyti sumažinti apnašų kaupimąsi.

Pakeiskite mitybą. Norint sumažinti apnašų susidarymą, apribokite cukrų, krakmolingus ir lipnius maisto produktus. Angliavandeniai skatina apnašų formavimąsi, o lipnus maistas ilgiau užsilieka ant dantų. Jei valgote angliavandenius ar lipnų maistą, geriau juos suvartoti kaip dalį pagrindinio valgymo, o ne kaip užkandį. Dažnas užkandžiavimas reiškia, kad rūgštys ilgiau veikia dantis ir padidina apnašų riziką. Dėl tos pačios priežasties venkite ilgai gurkšnoti saldžius gėrimus ar čiulpti saldainius bei ledinukus. Išimtis – pastilės su ksilitoliu, kurios ne tik yra becukrės, bet ir dėka sudėtyje esančio natūralaus saldiklio ksilitolio padeda kovoti su apnašomis ir anaerobinėmis burnos bakterijomis, bet ir skatina seilių išsiskyrimą burnoje.

Reguliariai valykite breketus, plokšteles, protezus, kapas ar kitas naudojamas priemones. Ypatingą dėmesį burnos higienai skirkite jeigu nešiojate breketus.

Meskite rūkyti. Rūkymas skatina apnašų kaupimąsi ir yra viena pagrindinių dantenų ligų priežasčių.

Jei vartojami vaistai sukelia burnos sausumą, pasitarkite su gydytoju dėl galimų alternatyvų. Jei keisti vaistų negalite, gerkite daugiau vandens ir tarp valgymų kramtykite kramtomąją gumą su ksilitoliu.

Ribokite alkoholio vartojimą – jis taip pat gali skatinti apnašų susidarymą.

Jei sergate diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, kreipkite ypatingą dėmesį į burnos ir dantų sveikatą.

 

Nors šie įpročiai gali padėti sumažinti ar labiau kontroliuoti apnašų susidarymą, kol kas nėra išrasto jokio metodo, galinčio pakeisti kasdienį dantų ir tarpdančių valymą. Kasdieninė kruopšti burnos higiena – pagrindinė gynybos priemonė nuo apnašų ir kitų burnos bei dantų problemų.